Kodėl atsirado Dino mokyklėlė

Labas. Aš – Andrius, Dino mokyklėlės autorius. Už šios programėlės nėra nei įmonės, nei komandos – tik aš. Todėl bene teisingiausia pradėti nuo to, kodėl ji apskritai atsirado.

Pradžia: tuščia lentyna

Ieškojau lavinamųjų žaidimų savo vaikui ir pamačiau, kad rinktis beveik nėra iš ko. Kas gražiau padaryta – angliškai. Kas lietuviškai – dažnai paviršutiniška arba nebaigta. O tai, kas nemokama, po penkių minučių ima rodyti reklamas.

Dirbu IT srityje, tad vieną vakarą nusprendžiau pabandyti pats. Iš pradžių tai buvo mažas dalykas vienam vaikui, o ne programėlė parduotuvei.

Iš pradžių buvo šeši žaidimai

Pirmoji versija buvo tikrai kukli: šeši žaidimai – rask skirtumus, spalvinimas, skaičiukai, poros, skaičiavimas ir figūros. Užduotis skaitė paties telefono balsas – tas robotukas, kuris kirčiuoja ne ten, kur reikia.

Vaikui patiko. Ir tada prasidėjo tai, ko nesitikėjau: kiekvienas žaidimas atvesdavo kitą klausimą. Jei jau skaičiuoja iki penkių – kodėl ne iki dešimties? Jei atpažįsta raidę – kodėl neišbandžius skiemens? O jei skiemenį – tai gal jau ir visą žodį? Taip iš šešių žaidimų pamažu pasidarė 78.

Trys dalykai, dėl kurių apsisprendžiau iš karto

Jokių reklamų. Ne todėl, kad tai gražiai skamba, o todėl, kad reklama vaikiškoje programėlėje moko blogo įpročio: kad ekranas bet kada gali pertraukti ir nusivesti kitur. Nenoriu, kad mano padarytas daiktas to mokytų.

Vaikas pats nieko nenusipirks. Viskas, kas susiję su pinigais, yra už keturių skaitmenų tėvų kodo. Vaikiškos programėlės tam dažniausiai naudoja sudėties uždavinuką – bet mano programėlė būtent sudėties ir moko, tad toks „užraktas" būtų juokingas.

Nerenku duomenų. Nėra jokių paskyrų, jokios registracijos, jokių sekimo įrankių. Žvaigždutės ir pasiekimai lieka pačiame įrenginyje. Man taip paprasčiau, o tėvams nereikia manimi pasitikėti – tiesiog nėra ko rinkti.

Vaikas šiuose žaidimuose nepralaimi

Tai bene svarbiausias sprendimas visame projekte. Čia nėra „gyvybių", nėra laikrodžio, kuris tiksėtų prieš vaiką, ir nėra rezultatų lentelės, kurioje jis būtų paskutinis.

Suklydus niekas neužsirakina ir niekas nebaudžia – galima bandyti dar kartą tiek, kiek reikia. Bet veikia ir atvirkščiai: jei raundas nepavyko, konfeti nekrenta ir žvaigždutė „iš gailesčio" neduodama. Girti už nulį vaikui skamba kaip pasišaipymas.

Net kryžiukų ir nuliukų žaidime Dinas žaidžia stipriai, bet ne tobulai – maždaug kas trečią kartą praleidžia. Tobulas priešininkas mažam vaikui reiškia tik viena: kad žaidimas sukčiauja.

Kodėl visi piešiniai perpiešti iš naujo

Pradžioje naudojau svetimus piktogramų rinkinius. Ilgainiui jie ėmė kliūti: skirtingi stiliai, skirtingi linijų storiai, ir nė vienas rinkinys nebuvo visai savas. Todėl viskas buvo perpiešta iš naujo. Šiandien programėlėje yra 169 ranka pieštos piktogramos, 15 dinozaurų rūšių ir 13 skirtingų fonų – ne įkelti paveikslėliai, o piešiniai, aprašyti kodu. Todėl jie vienodai ryškūs ir mažame telefone, ir dideliame planšetės ekrane.

Kokybės kartelė buvo paprasta ir gana nemandagi: žiūriu į ekraną ir sakau, kas negerai. „Kiaušinis ne kiaušinio formos." „Lapė panašesnė į raudonąją pandą." „Bitės juostelės turi būti vertikalios, ne horizontalios." Ir taip tol, kol atrodo teisingai.

Lietuviškai – ne išversta

Programėlė nėra išversta iš anglų kalbos. Ji iš karto daryta lietuviškai: užduotys, pagyrimai, žaidimų pavadinimai ir net tai, kaip Dinas kreipiasi į berniuką ir į mergaitę – lietuviškai juk skiriasi.

Telefono roboto balso ilgainiui atsisakiau. Dabar kiekviena programėlėje ištarta eilutė yra paruošta iš anksto, ir kiekvieną iš jų perklausiau pats: jei skambėjo su angliška gaida arba sukirčiuota ne ten, ji buvo daroma iš naujo, kol nuskambėjo taip, kaip kalbame namuose. Būtent dėl garso programėlė ir sveria tiek, kiek sveria – bet čia nusileisti nenorėjau.

Kiek to yra dabar

78 žaidimai aštuoniose grupėse ir beveik 400 skirtingų sunkumo variantų: raidės, skaitymas, skaičiai, spalvos ir figūros, dėlionės ir galvosūkiai, gamta ir dinozaurai, judesys ir muzika bei kasdienis pasaulis. 18 žaidimų bus nemokami be jokio laiko limito, likusieji – prenumeratos dalis.

Yra ir tėvų nustatymai: galima nustatyti, kiek minučių per dieną trunka žaidimas. Kai laikas baigiasi, ekranas neatimamas vidury užduoties – vaikas pabaigia tai, ką pradėjo, ir tik tada Dinas pasako, kad šiandien užteks.

Kas toliau

Parduotuvėje programėlės kol kas dar nėra – ji ruošiama išleisti, ir apie tai parašysiu atskirai. Pirmiausia bus „Android", o po to – versija „iPhone" ir „iPad".

Toliau ketinu pamažu pildyti: naujų žaidimų, naujų daiktų parduotuvėje, naujų dinozaurų. Šis projektas prasidėjo nuo vieno vaiko, bet dabar norėčiau, kad juo galėtų naudotis kuo daugiau lietuviškai kalbančių šeimų.

Jei turite klausimų, pastebėjimų ar radote klaidą – rašykite: labas@dinomoki.com. Perskaitau viską pats.